Dvimatė. Trimatė. Matau visas. Egzistuoju tik vienoj iš jų.

Susipykęs su fizikos ir matematikos dėsniais, kuriu savas teorijas.

Tą protingai atrodantį rytą ant kelio pamačiau keturračio sutraiškytą paukštį. „Che, - pamaniau, - sparnais žemę apkabinai. Pakilsi tik nešinas gatvės valytojos rankos – tikrai ne savo pastangomis“. Pakilsi? Pakilti? Žemės padaras niekada nepakils savo noru. Lėktuvai, oro balionai, sklandytuvai – tai tik imitacija to, ko negalime. Pasijutau silpnesnis už tą padvėsusį paukštį. Žengęs žingsnį į priekį, sustojau. Žengiau į kairę, dešinę, atgal. Viskas! Grubi simetrija privertė mane dar kartą žvilgtelėti į nejudantį paukštį. Tą pačią akimirką pakėliau akis aukštyn. Ten daug judančių sparnuočių. O jie – pirmyn, kairėn, dešinėn, atgal, aukštyn, žemyn. Būtent. Aukštyn, žemyn – šito aš negaliu. Negali nei vienas žemės padaras.

Ir tada geometrijos žinios paliko mane dūmoti. Logika pešasi su vaizdu, kurį matau.

Grįžęs mano išsitraukiau popieriaus lapą. Nupaišiau taškiuką, iš kurio brėžiau linijas, kurios susikirsdamos sudaro 90 laipsnių kampą. Gavau kryžių. Gavau keturias kryptis. Gavau žemės padarų judėjimo plokštumą.

Pakėliau lapą. Kiaurai tašką bedžiau pieštuką. Išvydau dar dvi kryptis. Išvydau dangaus padarų judėjimo erdvę.

Turimas žinias sumaišiau su žemiškais mokslais, teigiančias dvimatės bei trimatės erdvių teorijas, ir išvedžiau savąją – judėjimo geometrijos teoriją. O ji tokia pat kvaila kaip ir bandymai ją išmąstyti. Juk kiekvienas tai mato. Tačiau visi tie prietaisai, keliantys žmogų į orą, privertė jį pamiršti tai, kad jis tėra paprasčiausias padaras, judantis dvimatėj erdvėj. Trečia materija mums nepriklauso ir niekada nepriklausys.  Fizikas pultų kilnoti savo storastiklius akinius ir aiškinti, kad dvimatėje erdvėje judama tik dvejomis kryptimis, o trimatėje gyvename mes – visi egzistuojantys padarai. Susitinku su tuo, nes dangų siekiantys sutvėrimai turi didesnę judėjimo laisvę, o būtent ja ir remiasi materijų teorijos. Bijodami tokios gamtos išdavytės, keliame save į orą, o paukščius uždarome į mažus narvelius.

Teorijas kuria gamta. Žmogus jas pritaiko sau.

Dvimatis padaras trimatėje erdvėje.