(sonetų vainikas)
6.
Man noris vardą tavąjį kartoti,
Kad užmarštis jo dulkėm neužklotų.
Jausmų gal nederėtų atlapoti,
Kol netikra, ar noriu, jog žinotum:
Nors jau toli pabėgom nuo jaunystės,
Pavymui man prisiminimai seka,
O dovanoti žodžiai ir paikystės,
Dar nuolat mindo mano sielon taką...
Manau, atsakymų būtų daugoka,
Todėl ir atsakyti sau nemoku,
Kodėl jausmai lig šiol dar neatbuko.
Tiesaus atsakymo, žinodamas - negausi,
Ir tu manęs lig šiolei nepaklausei,
Kodėl man ilgesingos mintys sukas.