tu į mane žiūri kaip knygose kurti veikėjai

kurie žvilgsniu sukelti gali
jausmų liūtis
ir meilės potvyniais
užtvindyt sielą

kurių, maniau, nebūna ir nebus


bet lyg iš knygos išsilaisvinęs tu atėjai
savo žvilgsniu
auginančiu gėles many
vijokliais širdyje
ilgam įsitaisydamas


aš tik prašau
nevysk
ir nebegrįžk į knygą

o potvynis jau niekad nesibaigs