4.

Kurį jaunystėj man padovanojai,
Užrašęs žodžius šerdimi pieštuko,
Žiūrėdama į jį dažnai svajoju...
Lig šiolei saugau tavo atviruką!

Jaunystės traukinys jei atvažiuotų,
Kelionės negalėčiau atidėti.
Gal man pigesnį bilietą jau duotų,
Bet nuo kurios stoties pradėti?

Be abejo, norėčiau sužinoti:
Manęs ar bėgtum pasitikt į stotį?
Nes nebegelbsti mielas atvirukas.

Mažos dalies man jau nebepakanka,
Nes metai bėga, mūsų laikas senka...
Ir plūsta nerimas tarytum rūkas.