sudėlioju save
kai vidurnakčiais sninga

pasiklydę drugiai
ant žvaigždynų akių

tyli medžiai krante
kol abu nelaimingi

bandom dangų pasiekti
ne mintim - tai žvilgsniu...

nebelyja
apkarto ir lietui kartoti

vien tik tu
vien tik tavo.. pavargo visai

jeigu nori,
gali naktyje atsistoti

ir išrėkt visa gerklę
dangun pakiliai

kad abu į rasotą
piliakalnį kopėm

tačiau garsiai
net vienas ar sau pasakai?..