Atsisėsiu ant krašto debesies
Nukarsiu kojas ir ilgai mąstysiu...
O šalia plikės saulė. Už ausies
Lietus barbena. Aš lietus?.. Tad lysiu.

Papurkšiu žodžiais, žodžių junginiais
Ir sakiniais, gal netgi aukštom frazėm.
Ten – apačioj – važiuoja traukiniai...
Ak, trumpas sujungimas – dingsta fazė.

Ir stoja be elektros traukiniai.
Avarija... Nejaugi žmonių aukos?
Matau: kažkam nukrito akiniai,
Kažkam mėlynės ir iš skausmo raukos.

Tai kaltas aš – sušlapinau laidus –
Sukėliau šitą sumaištį ant žemės.
Bet juk esu lietus ar kaip lietus
Iš debesies, o saulė plikę remia.

Gal perkaitau nuo jos – ne taip lijau –
Aš liejau, o reikėjo tik krapnoti?
Ir nusileist žemyn dabar bijau –
Mat žmonės gali šonus išvanoti...
.........................................................

Tad pasiliksiu aš ant debesies
Nukarsiu kojas ir toliau mąstysiu:
Sušlampa vištos, nes juk nuo žąsies
Nubėgs vanduo – todėl dar lysiu, lysiu...