naras
narėcia kaštanų žvaki tava veidų nušviescie
smilkcie alyvų kvapu ilgesin
pavasariai žydzi net šermukšnie išbalus
rudenia laukia ažsikūrus ugnim
i degs nesudegus uogam prisirpus
neišmylėta jaunysties dzienų
gryna kap aušrinie rytan mūs išbrinkus
saka kū meilai niera kruntų
dzyvijuos metais jausmas atgimis
sanas a jaunu alsuoju
kaštanų žvaki degu kal da gyvas
alyvam nusmilkis tan rajun