grįžai
ir viskas
kaip būtum
numiręs
tik prisikelt
nesuspėjęs

stalas trim kojom
kambarys kvepia
rudenio lapais
kai šąla
ir uždega laužus sušilti
kai lyja
ir užkuria ugnį
išdžiūt nuo vienatvės

grįžai
ir niekas nelaukia
tik stalas trim kojom

kaip ir tu

sukrypęs
prisikelti
ar dar pabūti numirus
nežinantis

viens į kitą pasirems
trapus prie trapesnio
šlapias prie šalto

grįžai ir prisimeni kaip
klevą kirtai
ašaros jo
ant tavęs krito
dabar tavo ant jo