Kai tik vasara ataina,
jaunas širdys nespakainas.
Neberunda jas sau vietas,-
daužas vis pa visų svietų.
Anas nori ištrūkt tinai,
kur sneguoti kalnai,
kur apledijį kalnų viršūnes šviečia,
kur na amžių žmagaus koja da neliečia.
  Ir skrendam,važiuojam,plaukiam.
  Gyvenimas gi bėga-nelaukia.
  Anas rieda un gerųjų pusį.
  Ir ekskursijas vadovas išgeria tik pusį...
  E išgėrįs saka-mersi.
  (turistai nusgųsta, supratį, kad jau mirsi.)
Svetur viskas navatna, interesna,-
teka vyną upeliai,parkai spalvoti...
Ti nei vienas nežiną,
kų neraikia turistui žinoti...