Aš kartais dar apie tave galvoju,
Nors kuo toliau, - tuo vis rečiau
Ir širdyje tą tiltą jau sugrioviau,
Kurį pati netyčia pastačiau.

Gal nereikėjo rudenį įsimylėti,
Kai nešė vien tik liūdesį gamta.
Neverta buvo tavimi tikėti -
Buvai ne tas. Ir aš buvau kita.

Bet kažkodėl likimas panorėjo,
Kad su tavim pabūtumėm kartu, -
Svaigino bučinių saldusis vynas
Ir liejos aistros svaiguly naktų...

Žinau, gailėtis ir liūdėt neverta,
Lai neša meilės ilgesį gamta.
Apie mane galvosi dar ne kartą,
Gal net tada, kai būsi su kita...