Pavasaris tuoj pievas
Padabins žalia skara
Ir žiedlapiais pakvips laukai.
Ištirpęs ledas upėmis išplauks
Ir meilė suliepsnos laužais.

Tą jausmą aš širdy jaučiu,
Nors vėjų blaškomu taku einu.
Vis vien tikiu, kad gyvenu,
Su saulės spinduliu šiltu
Sustosiu meilės pasitikti.

Te bus tai atpildas laukimo,
Bemiegių tų naktų,
Kai buvom mudu nekartu...
...beprotiška aistra širdis užliejo,
Tarytum upė išsiliejo...

Nuo tos dienos, kada Tave išvydau,
Aš ilgesiu tegyvenu...........
O kad sustotų LAIKAS!,
Kai Tu ištirpus mano glėbyje,
Bet jis beširdis – bėga bėga...

Keliauja paskubom, kai Tu šalia
Ir tėkmę savo stabdo laukimu.