Atšilo jau, gamtoj gausa varsų,
Akių dugnan žiedų prikrito.
Įstrigo šelmiai paukščiai tarp šakų,
Skardena ausyse nuo ryto.

Tik man juodi šešėliai uždėti,
Vaivorykštės pro juos pilkėja.
Priglobčiau grožį, spindintį arti –
Užbūrė džiaugsmą blogio fėjos.

Kai meilė lipšniai mirkčioja žieduos,
Ne vienas, matos, serga ja.
Net ir mane pavasaris koduos,
Apdovanodamas a l e r g i j a.