Meteoritais
dar neišperėtais

prisėda vakaras
ant taburetės

ir turkiškai
sukėlęs kojas

gyvatvorės
šakom žegnojas

už tai kas buvo
ir kas bus

dėkingas
rimtas nuolankus

kol krinta rūkas
ant žolės

jis tyliai
į mintis žiūrės