Į voratinklių skreitą sukrito
Šaltos rasos ir saulės zuikelis.
Virš miglos užliūliuotojo ryto
Bėga balzganas rudenio kelias.

Vakarai lietumis vis dažniau apsiverkia,
Languose žiburys suplevena anksčiau.
Debesis juodą akį pamerkia,
Ir keleiviui kas kartą šalčiau.

Už langų polką šoka vakaris,
Upės vingy suspindo vanduo.
Sapnuose blėsta vasaros žaros,
Spalio lūpos šnabžda – ruduo...