Tu pasimelski...
Tu pasimelski, kai širdis nerimsta,
Kai daužosi krūtinėj lyg narve,
Tu pasimelski, kai jausmai atgimsta
Ir skverbias į mane Tave.
Tu pasimelski, kai sunku be galo,
Kai rodosi krūtinė plyš pusiau,
Tu pasimelski, kai jausmai atšąla
Ir rūpi Tau jie vis mažiau.
Tu pasimelski, kad Tau būtų
Sieloje ramu, ramu,
Tu pasimelski, kad nežūtų
Taviškė siela vien dėl pinigų.
Tu pasimelski, kai likimas neša
Tau taurę skausmo sklidiną ir su kaupu,
Tu pasimelski, kai vaikai suaugę
Nueina tyliai, bet savu keliu.
Tu pasimelski, kai iš ryto
Tau nieks pasaulyje nebespindės,
Tu pasimelski, kai nebus Tau džiaugsmo kito,
O vien tiktai bėda lydės.
Tu pasimelski, kai sugrįžęs
Nerasi artimų žmonių,
Tu pasimelski, kai prie kryžiaus
Stovėsi jau be artimų.
Tu pasimelski, kai susirgsi
Depresija, sunkia liga,
Tu pasimelski, kai suprasi,
Kad tai, deja, jau pabaiga.
Tu pasimelski, kad suprastum-
Ne amžinas keleivis čia esi,
Tu pasimelski, kad surastum
Savy jėgų skausme, mirty.
Tu pasimelski, kai galvosi,
Kad nieks gyvenime jau nesikeis,
Tu pasimelski, kad tikėtum,
Jog giedras rytas kažkada ateis!
Tu pasimelski...