1.

Ant krašto debesies mėnulis supas,
Dar žemė po kaitrios dienos alsuoja...
O mano sieloj grauduliui pratrūkus,
Kaip susitarti su savim geruoju?

Avis skaičiuoti - prastas patarimas,
Kai mintys net ir pataluos klajoja...
Iš kur tos slogios mintys imas,
Kodėl jos tarsi piktžolės keroja?

Jeigu galėčiau jas sukraut į rėtį!
Juk laikui bėgant turi išbyrėti -
Nesu tikra, bet apie tai svajoju.

Kai slogios mintys tirpsta ir skaidrėja,
Tuomet apglobt turėtų miego fėja,
Bet aš su nemiga ir vėl kovoju.