Nusibodo rašyt apie meilę –
Tartum sirgčiau aš meilės liga.
Rašau žodį – pažiūriu ar dailiai –
Negaliu pasakyt juk bet ką.

Ir nublizginu žodį it batą,
Dar išvarstau visus raištelius.
O taip noris numesti granatą
Ir rašyti bet kaip, kas paklius...

Nesikeikiu – ne, ne – aš į eterį,
Gal šiek tiek tik kudlotų minčių.
Moderatoriai mato ir pataria,
Tad ramiau, nes nebus išimčių...

Komentuoja dažniausiai tik moterys,
Pagalvoju – gal visgi gražu?
Ir patogiai nukritęs į fotelį
Mezgu meilės eiles pamažu.

Apie tai, kaip rasa krito, krito,
Kaip kažką aš mylėjau kadais,
Apie tekančią saulę iš ryto,
Kaip jausmai vėl pavirto ledais...

Ta tema įkyrėjo – nenoriu!
Bet, atrodo... be to negaliu –
Lyg aš būčiau drugelis, o svoris
Verčia jaustis sparnuotu drambliu.

Neduok, Dieve, kam nors nepatiko –
Baubsiu avino, ožio balsu.
Kaip lietus – meilės dainius – prilipo.
Tačiau toks aš tikrai juk nesu.
...............................................................

Nusibodo rašyt apie meilę –
Tartum sirgčiau aš meilės liga.
Gal satyrą bandyt? Tačiau kailį
Negaliu aš išverst – nors tu ką...