Baimė
Baimė. Ji vėl užvaldė kūną.
Įsiskverbė į protą, kaip angis.
Apraizgė, apsivijo – nepaleis.
Neliko vietos Meilės jausmui.
Už lango šalta, speigas ūžia.
Pavasaris šiais metais gali neateit.
Jo laukiau aš su degančia viltim.
Deja, malda į dangų neina.
Man gėda, kad ašara nurieda.
Sušalę tie takai neatitirps.
Nakties dangus bespalvis,
Net mėnuo kelio nepašvies.
Prieš Meilę amžinybė lenkias,
Tikėjimu tyliu meldžiuos aš Tau.
Takai į Laimę sidabru nutiesti,
Neleisk suabejoti man.