Neatrastas grožis svaigina
Ant svaigumo ašmenų skleidžiasi
Reaktyviniu greičiu čiuožia mintis
Kantrumo išmėginimas apglėbė
Ošimas vėjo pakuteno mąstymą
Tikėti nežinia norisi
Ir kasdien pajusti džiaugsmą gyventi
Krenti ir kili tarsi banguojanti jūra
Ak, tas paprastas spindintis perliukas
Siluetas neatrasto grožio
Suvirpina iki sielos gelmių