Palikau, gal ne, išnykt žadėjau
tai tik ištirpau be žodžių,
Pasiilgau, ko - tau nežinot, pamiršti negalėjau
juk buvai dalis penkių pasaulių.

Dar viena vakuumo edvė toli,
lyg ne man, tik žiūrėti - nepajausti sielos.
Tu ir nežinai, tuo geriau, praeini ir tarsi nebėr
nieko nebuvo, tik kūną apraizgė duriančios vielos.