Neverk medžiams – jie stagarai,
Nesvarbu, kad klauso – nieko nesupranta.
Kartais nusišypso, kai reikia paguost,
O, kai tu džiaugies, graudžiai verkia.

Nesimelsk Dievui – per mažas esi,
Jei jis yra – aš jo dar niekada nemačiau.
Gal ir tu niekada neišvysi jo veido,
Tad kodėl jis turi matyti tave?

Nemirk dėl kitų – jie nepadėkos,
Gyvens išsišiepę ir tavęs visai neatmins,
Švęs Kalėdas ir pamirš tau padėt lėkštę.
Tik liksi kvailys, paaukojęs save.

Neklausyk manęs – kalbu ne Tau,
Savo teorijas kūriau pati, be pagalbos,
Kartais jos tikros, o kartais klaidina,
Bet geriau pasikliausiu jomis, negu Tavo tiesa.