ašara
aš būsiu žole
medžių lapais
šešėliais
rasota tyla
kol kalba
neprbudus
aš būsiu tamsa
aklą žvilgsnį
nukėlus
po ledo liepsna
netikėtai
prabudus
nekalbinsiu
snigs
baltos naktys ant lūpų
ir vardas ištirps
neištartas
nė sykio
tegu įdienos
kol ant samanų
klūpau
kol virpinu
rūką
virš verkiančio tyko