Brangiausia dovana
Aš mama, padėkoti Tau nespėju,
Nes laikas bėga dideliu greičiu.
Vaikai juk mano augt pradėjo,
Kur Tau!, aš laiko neturiu.
O metai bėga, plaukus žilai dažo,
Ir pastebiu tiktai savus.
O atsisukęs matau žilą mamą,
Ir tik tada skaičiuoji tuos metus.
Atsiprašyt tikrai neverta,
Nes mamos meilę, supranti tada.
Kai tavo atžalos palieka,
Gimtus namus, kaip Tu tai, kažkada.
Tik meilė, pagarba palieka,
Prie namo slenksčio visada.
Mamos širdy, randai nepasilieka,
Nes meilė Jos- brangiausia dovana.