Žaislas
Niekas nieko nežadėjo,
Niekas mirti nenorėjo.
Tyliai šakos tik šlamėjo,
Vakaro tamsa aštrėjo.
Tavo vardą tylią naktį
Kruvinom raidėm paišysiu,
O iš ryto atsibudęs... –
Keršto valanda atėjo.
Neprašyk, draugu nebūsiu,
Nepakęsiu išdavystės.
Kaip rasa, žemyn riedėjo,
O Tu nieko negirdėjai.
Aimana iš dūšios veržės,
Nebylia rauda dainavo.
Tu šalta, aš Tavo vergas,
Tavo Meilės nesulaukęs.