Pirmą dieną tik skiautė baltumo nekalto
Iš rieškučių žalių pumpurėlio išlindo -
Lyg atsargiai patikrint, ar vėjas nešaltas,
Kokį lietų išpylė dangaus kiauras indas.

Antrą dieną žiedelio akis atsivėrė,
Visą grožį iškėlus parodyti saulei
Ir vabzdžiai atidūzgę nektarą jo gėrė,
Ir žiedadulkių auksą jiesėmėsi saujom.

Trečią dieną vainiklapius nešėsi vėjas
Ir praeiviui mąslaim juos įpynė į plaukus.
\"Kaip trumpai, bet prasmingai žiedeli, žydėjai -
Ne trys dienos, bet metai praeina nelaukus.

Juk be prasmės aš kelią ilgą eisiu,
Jei nepaliksiu savo meilės vaisių.\"