Na tai kas, kad tu ne mano,
Aš džiaugiuosi,- kad esi,
Na tai kas, kad tu nebūni,-
Su manim, bet tu esi...

Tu pabūki vėjo gūsiu,
Glamonėjančiu mane,
Tu pabūki spindulėliu,
Švelniai glostančiu, - ar ne?

Kaip paukštelis aš čiulbėsiu
Aplankysiu vis aušra,
Saldžiame sapne spurdėsiu
Ar norėsi to, ar ne!

Žydinčiom gėlėm šypsosiuos
Tavo nuostabiam sode
Ir pamiršti negalėsi,
Nes aš plaksiu širdyje!

Nepabėgsi, nepaliksi:
Būsiu tavo aš keliu,
Būsiu saule ir mėnuliu
Ir šviesių žvaigždžių taku.

Krintančia žvaigžde priminsiu
Ir lietaus lašu mažu,
Kad buvau, esu ir grįšiu
Aš vaivorykštės ratu!!!

Na tai kas , kad tu ne mano
Dar džiaugiuosi, kad esi,
Na tai kas , kad tu nebūni
Su manim- bet tu esi...

Na tai kas , kad tu ne mano
Su manim bet tu - esi!