Mano lūpos palietė purpurą –
Ežerai du paniro į naktį...
Jaučiu besiskleidžiantį pumpurą,
Ant jo lapų rasa... Noriu degti

Ir ugnim ta nutvilkyti gėlę,
O rankas pasišildyt į pelenus.
Tavo rojaus vartus jau atvėriau,
Bet atverti plačiau juos dar galima.

Mano pirštai palietė juodumą –
Ežerai du migla apsitraukė...
Mes apsirengėm kvaituliu suodinu –
Ugnyje tarp ledų mudu plaukiam...

Aš jaučiu išsiskleidusį žiedą
Ir jo rasą nevėstančią, šiltą.
Tempia žirgas raudoną karietą,
Bet kanopų ne keturios - šimtas...

.......................................................................

Mano lūpos palietė purpurą –
Ežerai vėl paniro į naktį...