Jau viskas vis tiek,
Ir dangus, ir žemė per pusę,
Ir suskeldėję mintys –
Vilties trupiniai...
Pažadėk man dabar,
Pažadėk man, kad būsi,
Kai sutems visos dienos
Ir negrįžtamai tols
Valandų traukiniai.
Pažadėk man savęs
Nors trumputę sekundę,
Nors akimirką to,
Kuo dabar gyveni...
Išeinu.
Nors galinga pagunda,
Pasilikt...
Bet akimirka skęsta
Bedugniam dangaus šuliny.