Čia – Pagulbis. Tavo atvaizdas vandeny. Tavo mintys ir žodžiai. Tavo slaptos svajonės, viltys ir nerimas. Pabūkim nors minutę kartu. Toli girdis Kalvių kaimo armonikieriaus Žigelio rauda. Žigelio, kurio seniai jau nebėra... tik aidas armonikos balsų ataidi iš tos pusės, kai gerai įsiklausai. Pastovėkim po apeigine vidukiemio liepa. Ūmai atslinkusi Naktis tesugeria dienos žodžius, vėjas prakalbina skardinį stogą. Ir Tavo ranka, „netyčia“ pakliuvus į šiltą delną tepabus dar... Ir tegul atrodys, kad nors minutei pavyko pasaulį paversti savo namais.
Atvažiuokit į Atlaidus, atvažiuokit į savo namus.