*
Tu šypsaisi
Rožių aromatas iš pravirų lūpų
Žemės erškėčių brūzgynuose
Liejasi proskyna
*
Netikėtai daug atšvaitų
Nakties miesto freskose
Pažiro iš tavo alsavimo
Kai miegi
Toks tyras
*
Ar žmogus
Ar vėduoklė
Kalno atodūsiui
Tas pats iškvėpimas