Sunkias iš akmens prakaitas,
Ąžuolas dantimis griežia.
Atnešė Dievas tau sąskaitą
Kreida brūkšnį užbrėžia:

Čia – tavo geras darbelis,
Čia – jų vargai išvargti...
Ant kalno raiša kumelė,
Pakalnėj žirgai balti.

Pleiskanom lupasi obelys,
Saulė pilvu į apačią.
Tavo besotis – tobulas –
Medaus stiklinę trečią

Geria. O panagės suodinos.
Šluostos rankas į debesį –
Verčia gegužį į gruodį jis,
O po to pats jau stebisi:

Pusto ledinėm nuotaikom,
Merdi iš pykčio obelys...
Tavo, kur trūksta, – nuotaka,
Tavo, kur kiauras, – tobulas.
........................................................

Saulė paglostė ąžuolą,
Glostė ir lauko akmenį.
Imk, – tarė Dievas, – tau maža?
Trenkė žaibu... Neatmeni?