žiemavietėj nutirpusių krantų
be sueičių (sk)yrimų sant_akos vilčių (griūčių)
į delną surinkti (daigai ) nesėsiu išvarstyto laiko virš galvos
atitrenkto į miego rėmą mirtis ne tikslas dar gyvens tik traukiasi
re_krūtinė gimdyvė nuo savo neišsivadavusio(jo) vaisiaus
trina į smiltį  pamatus – daugeliui neteks
nes susimokantys aukoja visą kas svarbu svarbiausiam      

sutraiško nemigos minčių  raukšlėm
akiduobės vaizdajuosčių išgeneruoja pulsą (iš)mirties taškų
ir išlikimo auskarą metu  d_ugnan
iš savo  ju(o)do apsiausto išnėrus