Pavasario drugeli, ant gėlės
Dabar rašyt meilės eiles galės
Žaibai ir vėjai, vėjai debesų--
Vis ilgesio liepsnelėje esu?

O rožių salos liko už kalnų,
Kur erškėtynai lig dangaus nubėga--
Kraujosrūvomis žiedlapių einu,
Vis skausmingiau juntu jų tylią jėgą,

Jų trapų juoką, byrantį į saują
Gelmės melsvos. Sparnai svajos lengvi
Per šunvyšnės žiedelį parkeliauja--
Ko žiūri taip ilgai tos akys dvi

Į mano širdį? Sapno labirintą,
Drugelį baltas, uždengi sparnu--
Ir visos žvaigždės nuo dangaus nukrinta--
Per sodo baltą tylą nueinu

Į vasarą... Žalia giesme apviję
Gluosnių atodūsį, suvirpa ajerai--
Ir neša debesys prisiminimų giją
Kažkaip nepermaldaujamai tyrai--

Drugelį džiaugsmo...