Mes visi pamesti. Mus reikia surasti.
Lyg paklydę drugiai mes nesavo laukuos.
Saldžiu nektaru mes vaišinamės godžiai,
Bet praėjus sekundei mums ir vėl neramu.

Kur sueina keliai po skaudžių praradimų
Mes nežinom, nežinom! Ir klysti baisu.
Kaip surast iki skausmo pažįstamą vietą,
Kuriai pašaukus vardu atsakyčiau : „Aš čia.Ateinu!“


Po aklų valandų beklajojant po visą pasaulį,
Ieškant to, kas padėtų numesti vienatvės sparnus
Netikėtai…Švelnūs debesys tyliai pečius apkabino.
Supratau. Namai ten kur prijaukintas dangus.