Taip greit, pavasari, nubėgai,
Obels žiedely sutirpai--
Dangus, paklusęs tavo jėgai,
Geismu liepsnojo, įkypai

Spindėjo vilnys, meile austos,
Ir juokės akmenys visi
Žibuoklių mėlynuos apsiaustuos
Akimirkos rasa šviesi,

Nerimastingai suvirpėjus,
Pasakė man tyliu balsu--
Prisiminimui imk tik vėjus,
Kurių net aimanoj šviesu.