Oi širdis, ta širdis:
Surandėja ji kartais
Ir skauda,
Taip beprotiškai sunku ištart:
Dar geidžiu...
Lietūs merkia ir prausia,
Ir šaldo
Netekty atsivėręs dangus...
Ir užauga kupra
Tarsi kalnas
Ir tom kojom sunkiau vis
Klampot.
Bet širdis, ta širdis
Tarsi paukštis
Vis pakyla iš naujo plasnot.
Ir vėl šypsena
Buria ramunėm,
Gal tai buvo tik sapno naktis.
O gyvenimas žiūri ir žiūri
Pro duris, kurias vėl tu- veri!