Mano žirgas
Juk dar pameni –
lėkėme sparčiai,
draikės vėjy pašėlusiai karčiai,
tik pirmyn –
ošė svaigiai versmė –
vienas tikslas,
viena nuodėmė.
Kai pailsom –
aš skyniau gėles,
ir paleidau tavas vadeles ...
išsisklaidė laukuos mano pasakos,
vėjo gūsyje pėdsakai pasagų.
Gal tai laisvė klajoti vienai –
vadeles stipriai spaudžia delnai
ir pirmyn neša laiko tėkmė,
juk sugrįš mano žirgas –
sėkmė.