Tolumon išskrido paukščiai praeities.
Numetė plunksnelę virš gimtų namų.
Ilgai paukštužėlė – motina liūdės,
nepasuks atgal jie tuo pačiu keliu.

Retkarčiais virš lizdo suks plačiu ratu,
sučiulbės trumpai po jazminų langais.
O sparnus iškėlus viršum debesų,
motina –paukštelė viską jiems atleis.

Ašaras laukimo vėl paslėps naktis.
Putino karoliai – ilgesio kančia.
Ant erškėčių krūmo graudžiai suokia vis –
žino paukštužėlė, tokia jos dalia.