Aš išeinu. Duris užsidarykit.
Nesmerkite, nekaltinkit manęs,
O sulaikyti net ir nebandykit, -
Turiu suspėt pavyti svajones.

Galbūt pavyks surasti ir surinkti,
Tai, ko lig šiolei aš dar neturiu
Ir pagrindinę paslaptį įminti, -
Kodėl šiame pasauly gyvenu.

Man medžių šakos plaukus sušukuos,
Mintis - ledinis vėjas iškedens,
Pavargus bristi per paklydimus,
Kantrybės pasisemsiu iš akmens.

Kai po ilgų klajonių vėlei grįšiu,
Saulėlydy prabėgusių dienų,
Viliuos, kad turėsiu kam ištarti:
Plačiai duris atverkit. Pareinu...