Parduodu savo širdgėlą arba keičiu
Į duženas ar storo ledo luitus,
Kad tik nurisčiau nuo belinkstančių pečių,
Kad tik greičiau iš sielos ją išguičiau.

Beprotiškai sušalęs žliaugia vėl lietus
Per protą, sąžinę, per visą kūną,
Ištirpdantis atminimus, kadais šventus,
Ir geliantis, kad jau skaudžiau nebūna.

Gal pirmąkart baudžiu pavargusius metus
Ir nerimą širdies vanoju pančiais,
Kad net pravirksta posmais laikas nekantrus,
Suskausta net daiktai, seni, beverčiai.

Paimki nors truputį širdgėlos rūdžių -
Padėk išlikti vingiuose kelių bergždžių.