`






Per samanas nubėgo
tarkštelėjimas
duslus
ir samanos pakvipo drėgmę –

šaka atsiliepė ore,
šaka – kuri šviesos jau,
nebemato – trakštelėjo
gulinti samanose
ant žemės
taip
kaip guli
pūvantys
pernykščiai
lapai –


tai tik Šviesa – matamorfozę žydi
oro virpesiais - - -

- - - žiūrėk gi,
atsidavus chemikė –
gyvenimą pašventus
chemijai,
patapo sužadėtine jau
Mendelejevo...

- - -  tai tik senų davatkų išmislas –  
pelėsiais atsiduoda,
ne penicilinu
tik protėviais jo...