Tavęs ilgu

aš taip norėčiau parašyti laišką
atverti Tau
jausmų nuogybę
kaip auka atiduoti
teisk
man jau vis vien neskauda
tik ilgu
akių skvarbaus meldimo
Tavęs pripildyto buvimo
ir lūpų tų, kurios aistras pažino
atleisk
banalios mintys
per skurdžios raidės popieriaus lape
per daug sunki našta
mylėti iš toli
Ramyra