Mūsų ne vienas pasaulis –
Du palaidi aitvarai.
Slepias suplyšusi saulė –
Rytas išauš per vėlai.

Pinas girliandomis rūkas –
Balta. Geriau jau skaidru.
Vėjas mums žemę apsuko.
Mudu... Po vieną? Po du?

Neša likimas virš žemės.
Debesys... Pūkas ir tiek.
Dienos – suvargusios senės –
Viešpatie, Dieve, padėk...

Pila likutį jos juoko,
Pienėmis žydi vardai...
Meilės juk nieks neišmokė –
Jau per vėlu. Praradai...