Kažkur tarp vakar ir rytoj, bet dar ne visai šiandien. Kažkur, kur mūsų nėra, bet beveik buvom ir kur norėtumėm būt,  tik iki tos sekundės kol nesam. Iki visko beveik, iki visko šiek tiek, su viskuo prabėgom. Šią sekundę pažvelk į save. Nors lengviau juk bėgt nuo visko, kas bent kiek mus baugina.  Ką tu darai? Rizikuoji, blefuoji, manipuliuoji, dreifuoji…? Nusiimk tą nevykusią kaukę… Po velnių, nemaniau, kad tu toks gražus. O dabar… priliesiu pirštų galiukais, kad niekas nejaustų, bet nujaustų.  

Tarp eilučių raidžių jau neliko.