ten kur mane užberia prieskoniais
kūnas drovisi to amžino gėdos jausmo
cinamonas cukrus vanilė bazilikas
skausmas nerimsta žodžiai ant adatėlės
nejaučiu to dūrio nebejaučiu laiko
gimimas jau ne paslaptį sveria
kai stebintis žodžius į plytos atodūsį tranko
o moteris verkia ar verkia jos kūdikis
niekas neuosto to kraujo kur taurėje vynas

netikras kitam placentos alsavimas tampa
ir ratas visai neskoningas pasaulyje mirštančio šneka
paskęsta gyventi iš ten kur negrįžta svajotojas


gyvas prarėkęs  viltį ateina vandenyje kojas nuplauti