records on my skin

pražysta dangus atrodo tik dvylika kilometrų
tik dvylika juodvarnių skiria būtą ir būsimą
atrodo spalvomis iškrenta vidus lašais sako
ašaros gydo verksmas išlaisvina atsileidžia
suspausti kumščiai išskrenda origami gervės

tik kodėl taip klykia geltonai žvilgsniai žod
žiai telefonai kol guašu ant veido išpieši ne
viltį kartoji anagramą kaip prisukamo paukščio
kronikas skaitai iš naujo kaip prisuki žadintuvą
kas vakarą kad verktų rytai nors jau nebegirdi
ką kartoja išbadytos akys krentančios rodyklės
nuo kaklo kaskart transformuoja istoriją po gurkšnį
gimsta orgijos piešiny trūkinėja pirštai sako oda
tampa permatoma kai laukiesi dvylika kilometrų
devyni mėnesiai namo numeris apaugęs vijokliais
gatvė kurios nepamenu kaip gaila apsaugoti norėjau
kol laikas visas neapėjo šilkinėmis rūpesčio kilpomis


taip, ma, paleistuve gali mane vadinti
neskambink daugiau

Marijos žemėje nieko naujo -