ja schažu s‘uma. karštas vynas
ištekėjęs eismo tarpupirščiais
susigers į dramatišką kiną –
Siesta rašo eilėraštį Liūčiai...

„vsio normalna, tiek miestas, tiek žmonės,
širdies ertmės uždangstomos kyšiais.
tik upes tuoj pribaigs hipertonija –
paskutinis vanduo. venos plyšta.  
bet negrįžk. juk dangoraižių gūžtos
apsivilkusios dulkių suknutėmis,
o tarp jų sekretorės kuždasi
apie skverais ateisiantį rudenį.
v každuj noč bluostas tranko per veidus,
kad nesudeda jo taip, kaip reikia.
šiandien nemigos šunį  palaidojom –
vis dar amsintį, vis dar paklaikusį.“