Įkaitus pavasario saulei,
Šildėsi pievoj ežiukas
Padėjęs ant kupsto makaulę
Ir spyglius žemei atsukęs.

Katilėliai siūbavo aplinkui,
Sukos galva nuo spalvingų kvapų...
Tokiu metu ir ežiuką mintys apninka:
„Oba...kaip pasaulyje būna gražu...“

„Matyt ir vėl apsirijo grybukų...“
Bambėjo kurmis iš po samanų
Tada, prakeikęs idilę ežiuko,
Nuskubėjo vėl rausti urvų.