beskonės bekvapės ligom apsigobusios dienos
naguota ranka barsto nuodus išbarsto takus
alėjas tyloms kiaurai lapkritį greitkelius Dievui
nei vienas netinka išeiti nėra kaip pabust

iš drungno motyvo kur plyštant perpus status quo
išlieka
          kur ženklą teisingai sudėjus iškris
beskonis bekvapis ligoniais pradvisęs vanduo

aš šitiek sapnuoju tik leiskit užmerkti akis