Matei? Vakar po pietų
Vaivorykštė verkė.
Vaikas jos ašaroms
Davė vardus.
Biro spalvoti lašai
Užsimerkę,
Prausė gležnus
Seno beržo lapus.
Pabaly ratus
gandras suko.
Baidė varlius ir
Mojo sparnais.
Vaikas jo mostus
skaičiavo pirštukais.
O žemė įmirkus
Puošės žiedais.
Palei mišką upokšnis
Lėkė pavasariais.
Tęsė bundančiais kloniais
Savo kelionę.
Vaikas laimingas,
Savy nebetveria.
Bėga krantais,
Plukdo savo
Svajonę.